LOT gali tapti svarbiu žaidėju Lietuvoje: kas nutiktų, jei „airBaltic“ sumažintų skrydžių skaičių?

Lietuvos aviacijos rinkoje bręsta įdomus scenarijus. „airBaltic“ ir toliau išlieka vienu svarbiausių vežėjų Lietuvoje, tačiau pastaruoju metu vis daugiau dėmesio sulaukia bendrovės finansinė padėtis ir jos ateities strategija.

Tuo metu kitas Baltijos regionui svarbus vežėjas – Lenkijos nacionalinė oro bendrovė LOT – jau stiprina savo pozicijas Vilniuje.

Tai kelia natūralų klausimą: kas nutiktų Lietuvos skrydžių rinkai, jeigu „airBaltic“ ateityje sumažintų dalį savo veiklos Lietuvoje? Vienas iš galimų laimėtojų galėtų būti būtent LOT.

Svarbu pabrėžti, kad šiuo metu nėra oficialaus sprendimo, jog „airBaltic“ traukiasi iš Lietuvos ar kad LOT perims konkrečius jos maršrutus. Lietuvos oro uostai dar 2026 metų liepą pabrėžė neturintys oficialios informacijos apie planuojamus „airBaltic“ skrydžių programos pokyčius Lietuvoje. Bendrovės skrydžiai tuo metu buvo vykdomi pagal suplanuotą tvarkaraštį. 

Vis dėlto pati diskusija apie galimą „airBaltic“ vaidmens mažėjimą yra svarbi. Ji leidžia pažvelgti į tai, kaip pasikeistų Lietuvos oro susisiekimas, jeigu rinkoje atsirastų daugiau laisvų vietų ir maršrutų, kuriuos galėtų užpildyti kiti oro vežėjai.

„airBaltic“ situacija Lietuvoje nėra tokia paprasta

Kalbant apie „airBaltic“ Lietuvoje, lengva susidaryti įspūdį, kad bendrovė tik mažina veiklą. Tačiau dabartiniai faktai rodo gerokai sudėtingesnį vaizdą.

Bendrovė Lietuvoje išlieka aktyvi ir turi skrydžių iš Vilniaus bei Palangos, o 2026 metų vasaros sezoną papildomai pradėjo skraidyti ir tarp Kauno bei Rygos. Šis maršrutas vykdomas penkis kartus per savaitę, o pagrindinė jo vertė – galimybė keleiviams iš Kauno per Rygą pasiekti daugiau kaip 80 krypčių Europoje ir už jos ribų. 

Tai svarbus faktas, nes jis parodo, kad „airBaltic“ strategija Lietuvoje nėra paremta vien Vilniumi. Bendrovė siekia aptarnauti skirtingus Lietuvos regionus ir pasiūlyti keleiviams jungtis per savo pagrindinį centrą Rygoje.

Oficialiame „airBaltic“ maršrutų tinkle šiuo metu nurodoma daugiau kaip 20 tiesioginių krypčių iš Lietuvos. Bendrovė taip pat siūlo jungiamuosius skrydžius į didelį Europos ir kitų regionų miestų tinklą. 

Todėl jeigu ateityje būtų mažinamas „airBaltic“ skrydžių skaičius Lietuvoje, tai būtų reikšmingas pokytis ne tik vienai oro bendrovei. Tai paliestų ir keleivių pasirinkimą, Vilniaus oro uosto maršrutų tinklą bei Lietuvos susisiekimą su kitais Europos miestais.

Tačiau būtent tokiose situacijose rinkoje atsiranda galimybės konkurentams.

LOT jau dabar stiprina pozicijas Vilniuje

LOT šiuo atveju turi vieną didelį pranašumą – bendrovei nereikėtų pradėti nuo nulio.

Lenkijos oro bendrovė jau skraido iš Vilniaus, turi sukurtą keleivių srautą ir gali pasiūlyti jungtis per Varšuvą. Tai reiškia, kad LOT turi infrastruktūrą, žinomumą tarp Lietuvos keleivių ir veikiančią verslo schemą.

Dar svarbiau yra tai, kad 2026 metais LOT ir Lietuvos oro uostai priėmė sprendimą didinti skrydžių tarp Vilniaus ir Varšuvos dažnį. Nuo 2026 metų kovo pabaigos buvo atsisakyta Vilniaus–Londono Sičio maršruto, o atsilaisvinę pajėgumai nukreipti į strategiškai svarbų Vilniaus–Varšuvos maršrutą. Lietuvos oro uostai tokį sprendimą aiškino keleivių srautų analize ir mažėjančia kelionių paklausa į Londono Sičio oro uostą. 

Tai nėra tiesioginė „airBaltic“ problema, tačiau šis sprendimas labai gerai iliustruoja, kaip LOT gali veikti Lietuvos rinkoje. Bendrovė nebūtinai turi ieškoti visiškai naujų tiesioginių krypčių. Ji gali stiprinti savo pagrindinį maršrutą iš Vilniaus į Varšuvą ir per Lenkijos sostinę pasiūlyti keleiviams jungtis su kitomis kryptimis.

Tokio modelio pranašumas yra tas, kad Varšuva yra didelis LOT aviacijos centras. Lietuvos keleiviui tai reiškia, kad kelionės galutinis tikslas gali būti ne Varšuva, o vienas iš daugelio miestų, pasiekiamų per LOT tinklą.

Kuo LOT galėtų būti naudingas Lietuvos keleiviui?

Jeigu „airBaltic“ mažintų dalį skrydžių iš Vilniaus, pirmasis klausimas, kurį užduotų keleiviai, būtų labai paprastas: kas užims atsiradusią vietą?

Atsakymas nebūtinai būtų LOT, tačiau ši bendrovė turi tam tikrų privalumų.

LOT gali būti ypač svarbi verslo keleiviams ir žmonėms, kuriems reikalingos patogios jungtys. Skrydis iš Vilniaus į Varšuvą pats savaime yra tik viena kelionės dalis. Didesnė LOT tinklo vertė atsiranda tada, kai keleivis Varšuvoje persėda į kitą skrydį.

Tokiu būdu Vilnius gali būti sujungtas su gerokai didesniu miestų tinklu nei vien tiesioginių skrydžių skaičius. Tai svarbu verslui, tarptautinėms įmonėms, studentams, turistams ir žmonėms, kurie iš Lietuvos keliauja į kitus žemynus.

Tačiau LOT negalėtų vienu metu ir vienas pakeisti viso „airBaltic“ tinklo. Tai būtų praktiškai neįmanoma.

„airBaltic“ modelis yra stipriai orientuotas į Baltijos šalis, o LOT pagrindinis centras yra Varšuvoje. Todėl net ir didėjant LOT skrydžių skaičiui Vilniuje, Lietuvos keleivių kelionių geografija keistųsi kitaip.

Vietoje tiesioginio skrydžio iš Vilniaus į vieną ar kitą Europos miestą keleiviui galėtų būti pasiūlytas skrydis per Varšuvą. Vienais atvejais tai būtų patogus sprendimas, kitais – papildomas laikas ir persėdimas.

Būtent todėl konkurencija tarp oro bendrovių yra tokia svarbi.

Ar dėl to galėtų pigti lėktuvų bilietai?

Tai vienas dažniausių klausimų, kai kalbama apie naujų oro bendrovių atėjimą arba skrydžių plėtrą.

Didesnė konkurencija teoriškai gali daryti spaudimą bilietų kainoms, tačiau nėra jokios garantijos, kad vien LOT aktyvumo padidėjimas automatiškai reikštų pigesnius skrydžius iš Vilniaus.

Lėktuvų bilietų kainas lemia daugybė faktorių. Įtakos turi degalų kainos, orlaivių eksploatacija, oro uostų mokesčiai, sezoniškumas, keleivių paklausa, konkurentų pasiūla ir tai, kiek vietų konkrečiame skrydyje lieka neparduotų.

Todėl keleiviui svarbiausia ne vien tai, kiek oro bendrovių skraido iš Vilniaus. Svarbu, kiek jos konkuruoja konkrečiame maršrute.

Jeigu LOT ir kita oro bendrovė konkuruotų dėl tos pačios krypties, keleiviui atsirastų daugiau pasirinkimo. Tačiau jeigu LOT tiesiog padidintų skrydžių į Varšuvą skaičių, o „airBaltic“ toliau vykdytų tiesioginius skrydžius į kitus Europos miestus, konkurencija būtų labiau netiesioginė.

Vis dėlto keleiviui tai vis tiek gali būti naudinga, nes didesnis skrydžių pasirinkimas reiškia daugiau galimybių derinti kainą, laiką ir kelionės trukmę.

Vilniaus oro uostui svarbiausia – ne viena konkreti oro bendrovė

Šioje istorijoje yra dar vienas svarbus aspektas, kurio dažnai neįvertina keleiviai.

Vilniaus oro uostui nėra svarbu turėti vieną „geriausią“ oro bendrovę. Ilguoju laikotarpiu kur kas naudingiau turėti diversifikuotą vežėjų struktūrą.

Jeigu didelę rinkos dalį kontroliuoja vienas vežėjas, bet kokie jo finansiniai ar strateginiai pokyčiai gali greitai paveikti visą oro uosto maršrutų tinklą. Jeigu rinkoje veikia keli stiprūs žaidėjai, vienos bendrovės sprendimas mažinti skrydžius nebūtinai sukelia tokį didelį smūgį.

Tai ypač aktualu dabar, kai „airBaltic“ ateitis kelia nemažai diskusijų.

2026 metų liepą Lietuvos oro uostai pabrėžė, kad iš „airBaltic“ nėra gavę oficialių indikacijų apie planuojamus veiklos ar skrydžių programos pokyčius Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu viešojoje erdvėje buvo kalbama apie bendrovės finansinius sunkumus ir galimus strateginius pokyčius. 

Tai reiškia, kad šiuo metu būtų klaidinga teigti, jog „airBaltic“ tikrai mažins skrydžius Lietuvoje. Tačiau taip pat būtų klaidinga ignoruoti galimybę, kad ateityje bendrovė gali keisti savo veiklos modelį.

Būtent todėl LOT pozicijos tampa įdomios.

„airBaltic“ ir LOT veikia pagal skirtingą logiką

Norint suprasti, ar LOT galėtų perimti dalį „airBaltic“ rinkos, reikia įvertinti, kuo skiriasi šios dvi bendrovės.

„airBaltic“ yra Baltijos regiono oro bendrovė, kurios veiklos modelio centre yra Ryga. Lietuvos keleiviams Ryga gali būti ne tik galutinis kelionės taškas, bet ir persėdimo vieta.

Tai leidžia „airBaltic“ iš Lietuvos pasiūlyti skrydžius į įvairius miestus net ir tais atvejais, kai tiesioginis skrydis iš Vilniaus ar Kauno nebūtų pakankamai paklausus.

LOT savo ruožtu remiasi Varšuva. Todėl Lietuvos keleiviui jos tinklas taip pat gali būti patrauklus, tačiau jungiamasis centras yra kitas.

Šis skirtumas gali tapti svarbus tuo atveju, jeigu Lietuvos oro rinkoje prasidėtų didesnis pajėgumų persiskirstymas.

Jeigu „airBaltic“ nuspręstų mažinti kai kurias tiesiogines kryptis iš Vilniaus, LOT galėtų pasiūlyti alternatyvą per Varšuvą. Tačiau į tą pačią rinką galėtų žiūrėti ir kitos oro bendrovės, todėl LOT nebūtų vienintelė kandidatė.

Kitos oro bendrovės taip pat gali pasinaudoti situacija

Lietuvos keleivių rinka yra patraukli ne tik LOT.

Vilniuje jau veikia daug skirtingų vežėjų, o pigių skrydžių segmente ypač svarbų vaidmenį atlieka „Ryanair“ ir „Wizz Air“. Tuo metu tradicinės oro bendrovės, tokios kaip Lufthansa, SAS ar Finnair, keleiviams siūlo jungtis per savo pagrindinius aviacijos centrus.

Tai reiškia, kad jeigu „airBaltic“ kada nors atlaisvintų dalį pajėgumų, nebūtinai visą atsiradusią rinką užimtų viena bendrovė.

Viena kryptis galėtų būti įdomi LOT, kita – „Wizz Air“, trečia – „Ryanair“, o kai kuriose rinkose galėtų atsirasti galimybių ir tradiciniams tinklo vežėjams.

Tokio scenarijaus rezultatas Lietuvos keleiviui galėtų būti net įdomesnis nei paprastas „airBaltic“ pakeitimas LOT. Rinkoje atsirastų daugiau konkurencijos dėl konkrečių krypčių ir keleivių.

Kodėl Varšuva gali būti svarbi Lietuvos aviacijai?

Varšuvos reikšmė Lietuvos keleiviams nėra naujas reiškinys. Geografiškai Lenkijos sostinė yra gana arti Lietuvos, o LOT turi stiprią poziciją savo šalies rinkoje.

Vilniaus–Varšuvos maršruto stiprinimas 2026 metais rodo, kad šis susisiekimas laikomas strategiškai svarbiu. Lietuvos oro uostai ir LOT nusprendė padidinti skrydžių dažnį būtent tuo metu, kai buvo atsisakyta mažesnės paklausos Vilniaus–Londono Sičio krypties. 

Tai leidžia daryti vieną svarbią išvadą: LOT gali būti suinteresuota ne tik skraidinti Lietuvos keleivius į Lenkiją, bet ir naudoti Vilnių kaip rinką savo platesniam tarptautiniam tinklui.

Jeigu keleiviui patogu skristi iš Vilniaus į Varšuvą, o tada persėsti į kitą LOT skrydį, Vilniaus oro uostas tampa LOT tinklo dalimi.

Tai gali būti ypač svarbu tuo atveju, jeigu tiesioginių skrydžių į tam tikras kryptis iš Lietuvos nepakanka.

Kas būtų, jeigu „airBaltic“ iš tiesų sumažintų veiklą Lietuvoje?

Tokio scenarijaus atveju pirmiausia būtų vertinama, kokie maršrutai yra atlaisvinami.

Jeigu būtų sumažinti tik keli nepakankamai pelningi maršrutai, keleiviai greičiausiai didelio skirtumo nepajustų. Rinkoje galėtų atsirasti kitų vežėjų pasiūlymų, o dalis keleivių tiesiog rinktųsi skrydžius su persėdimu.

Jeigu būtų mažinamas gerokai didesnis skrydžių skaičius, situacija būtų kitokia. Tuomet Lietuvos oro uostams reikėtų aktyviau ieškoti kitų oro bendrovių, galinčių perimti keleivių srautus.

LOT tokiu atveju būtų vienas logiškiausių kandidatų, nes ji jau turi veikiančią infrastruktūrą ir keleivių bazę Lietuvoje.

Tačiau nereikėtų pamiršti ir „airBaltic“ privalumo. Bendrovė turi stiprų prekės ženklą Baltijos šalyse, platų tinklą ir daug tiesioginių krypčių. Jos pakeitimas viena kita oro bendrove būtų sudėtingas procesas.

Todėl realiausias scenarijus būtų ne „airBaltic“ dingimas, o palaipsnis rinkos persiskirstymas.

Keleiviams svarbiausia bus skrydžių pasirinkimas

Galutiniame rezultate Lietuvos keleiviui svarbiausia ne tai, ar rinkoje dominuos „airBaltic“, LOT ar kita bendrovė.

Svarbiausia, kad iš Vilniaus, Kauno ir Palangos būtų galima patogiai pasiekti kuo daugiau miestų.

Šiuo požiūriu konkurencija yra naudinga. „airBaltic“ turi savo privalumų, LOT turi Varšuvos hub'ą, pigių skrydžių bendrovės siūlo kitokį produktą, o tradicinės oro linijos leidžia patogiai keliauti per didžiuosius Europos oro uostus.

Lietuvos aviacijos rinkos ateitis greičiausiai bus būtent tokia – ne viena bendrovė, o keli skirtingi vežėjai, besidalijantys keleivių srautais.

Todėl klausimas, ar LOT gali pakeisti „airBaltic“ Lietuvoje, nėra visiškai tikslus. Kur kas tikslesnis klausimas būtų, kiek „airBaltic“ rinkos galėtų perimti LOT, jeigu atsirastų tokia galimybė.

Atsakymas – tam tikrą dalį tikrai galėtų.

LOT jau turi poziciją Vilniuje, stiprina Vilniaus–Varšuvos maršrutą ir gali pasiūlyti keleiviams platų jungiamųjų skrydžių tinklą. Tuo pačiu metu „airBaltic“ vis dar aktyviai veikia Lietuvoje ir šiuo metu nėra oficialiai paskelbusi apie pasitraukimą ar esminį skrydžių mažinimą Lietuvos rinkoje. 

Todėl artimiausias laikotarpis bus svarbus ne tik „airBaltic“, bet ir LOT. Jeigu Latvijos oro bendrovė stabilizuos savo veiklą ir išlaikys dabartines pozicijas, konkurencija tarp vežėjų išliks gana stabili. Jeigu „airBaltic“ pradėtų reikšmingiau mažinti pajėgumus, LOT turėtų realią galimybę sustiprinti savo vaidmenį.

Ir būtent čia slypi svarbiausia šios istorijos dalis. Lietuvos aviacijos rinkoje gali prasidėti ne vienos oro bendrovės pakeitimas kita, o naujas konkurencijos etapas. Keleiviui tai reikštų daugiau pasirinkimų, skirtingus kelionės modelius ir galimybę rinktis tarp tiesioginių skrydžių bei patogių jungčių per kitus Europos oro uostus.

Jeigu LOT sugebėtų pasinaudoti atsiradusia galimybe, Vilniaus oro uoste jos vaidmuo galėtų tapti gerokai svarbesnis. Tačiau kol kas apie „airBaltic“ pasitraukimą iš Lietuvos kalbėti nėra pagrindo. Šiuo metu tai – galimas scenarijus, o ne įvykęs faktas.

Lietuvos keleiviams belieka stebėti, kaip keisis „airBaltic“ strategija, kokius sprendimus priims LOT ir ar kitos oro bendrovės norės išnaudoti potencialias laisvas vietas Lietuvos rinkoje. Viena aišku: konkurencija dėl Lietuvos keleivio artimiausiais metais gali tapti dar įdomesnė.