Sakartvelą pamilusi keliautoja Daiva: „To nerasi jokiame kitame Žemės kampelyje“

Ketvirtą kartą Sakartvele viešėjusi Daiva pirmą kartą šioje šalyje apsilankė toli gražu ne kaip turistė, tačiau to karto pakako, kad Sakartvelas ilgam įstrigtų širdyje.

Vis dar įdomi ir neatrasta

„Pirmą kartą Sakartvele buvau 2008 metų sausio mėnesį, stebėjau ten vykusius prezidento rinkimus. Nuo to karto ir pamilau šią šalį, jos kultūrą bei žmones“, – prisiminimais apie pirmąją viešnagę dalijosi Daiva.

Antrą kartą Sakartvele Daiva taip pat buvo politiniais tikslais – buvo parlamento rinkimų stebėtoja. O štai pagaliau trečią kartą moteris į šią šalį atvyko kaip paprasta turistė, aplankyti čia įgytų draugų ir atšvęsti savo gimtadienį. Tuomet laiką ji leido Kobulečio bei Batumio kurortiniuose miestuose.

„Pirmiausia, galėčiau paminėti sostinę Tbilisį, kurį šį kartą pamačiau visą – aplankiau cerkves, parkus, įžymias vietas, buvau užlipusi iki Kartlio Motinos (Kartlis Deda). Tai ant kalno pastatyta moters statula, kuri vienoje rankoje laiko vyno taurę, o kitoje kalaviją“, – pasakojimą apie ketvirtąją viešnagę Sakartvele pradėjo Daiva.

Tbilisis yra įsikūręs šalia Kuros upės, kurią kartvelai vadina Mtkvari. Sakartvelo sostinėje įsikūrę Sakartvelo parlamentas bei vyriausybė, mokslų akademija, daugybė universitetų, teatrų ir muziejų.

„Tbilisyje taip pat aplankiau Vilniaus skverą, kuris buvo atidarytas 2009 m. birželio 23 d., o 2011 m. čia, skvere, buvo atidengta Užupio Konstitucija, išversta į kartvelų kalbą. Taip pat aplankiau Samebos katedrą, kuri yra trijų aukštų, IV a. Narikala tvirtovę, šalia kurios, palipėjus kiek aukščiau, stovi „Kartlio Motina (Kartlis Deda)“, bei XIII a. Metechi bažnyčią“, – nesustodama aplankytas vietas vardijo pašnekovė.

Daivos maršrutas toliau driekėsi per senąją Sakartvelo sostinę Mtskhetą, kuri taip pat yra ir vienas seniausių Sakartvelo miestų, nuo Tbilisio nutolęs apie 20 kilometrų. „Dėl paminklų gausos ir jų istorinės reikšmės istoriniai Mtskhetos paminklai įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“, – lyg gidė pasakojo Daiva.

Kitas miestas moters kelionės žemėlapyje buvo Batumis, kurį Daiva aplankė visų savo viešnagių metu. „Galėčiau pasakyti, jog šį miestą įsimylėjau. Batumis yra pietvakarių Sakartvele, Adžarijoje, apie 24 kilometrus nuo Turkijos sienos, ant Juodosios jūros kranto. Batumis – svarbus naftos, mašinų gamybos, maisto pramonės centras, todėl jame tikrai yra ką pamatyti. Miestas labai plečiasi, todėl kiekvieną kartą atvažiavusi pamatau vis ką nors naujo“, – į prisiminimus apie kurortinį Sakartvelo miestą leidosi pašnekovė.

Šiame mieste veikia didžiausių pasaulinių tinklų viešbučiai, tokie kaip „Sheraton“, „Radisson SAS“, dabar statomas „Kempinski“ viešbutis. „Įvažiuojant į Batumį pamatysite iškabą su Donaldo Trump‘o pasakytais žodžiais, jog per penkerius metus Batumis bus geriausias miestas pasaulyje“, – mylimo miesto plėtra džiaugėsi Daiva.

Šį kartą Daiva su draugais taip pat apsilankė Kakheti regione esančiame Signagi miestelyje šalia Azerbaidžano sostinės. „Ten atsiveria vaizdas į Alazi slėnį ir Kaukazo kalnus. Aplankėme ir Bodbe vienuolyną. Tiesa, Signagi vadinamas meilės miesteliu“, – lyg paslaptį išduoda Daiva.

Po dviejų dienų ekskursijos po Tbilisį bei Kakheti regioną, kompanija patraukė jūros link. Pakeliui užsuko į Gori miestelį, kuris garsus tuo, kad jame gimė Josifas Stalinas. Ten veikia muziejus, taip pat galima pamatyti namą, kuriame jis gyveno.

„Iš Gorio patraukėme į Boržomį. Jo, manau, pristatyti nereikia, – nusijuokia ir tęsia pasakojimą pašnekovė. – Ten išgaunamas „Borjomi“ vanduo. Teko jo paragauti tekančio iš šaltinio. Skonis toks pats, kaip ir buteliuose, tik kad negazuotas.“

„Važiuojant į pajūrį taip pat pravažiavome didelį miestą Kutaisi, kuriame 2008 metais man teko praleisti penkias dienas. Šį kartą apsistojome Kobuleti kurortiniame mieste ant Juodosios jūros kranto, čia praleidome net dvyliką dienų. Kobuletis taip pat Adžarijos miestas, nuo Batumio nutolęs 23 kilometrus, todėl labai dažnai važiuodavome į Batumio paplūdimį“, – pasakojo Daiva.

Gražiausia ir svetingiausia šalis

Paklausta, ar dar geba Sakartvelas nustebinti, moteris patikina, kad tikrai taip. „Pavyzdžiui, šįkart man teko pirmą kartą paragauti kupati – tai dešrelė, prikimšta kiaulės vidaus organų (širdis, plaučiai, kepenys) ir iškepta orkaitėje. Taip pat pirmą kartą paragavau xashi – tai jautienos vidurių sriuba, valgoma su atskirai atneštu česnaku ir druska. Kiekviename regione teko paragauti vis kitaip padarytos ir iškeptos žuvies. O Kobuleti populiariausi buvo upėtakiai“, – vietinio maisto ypatumus atskleidė Daiva. 

Kiekvieną kartą lankydamasi Sakartvele, moteris sutinka vis įdomesnių žmonių, dar artimiau susipažįsta su jų kultūra ir, kaip prisipažino, labiau supranta vietinius bei kaip jiems skaudu dėl atimtų žemių.

Daiva taip pat žavisi, kad Sakartvele, kitaip nei Europoje, mažas nusikalstamumo bei korupcijos lygis. Taip pat vietiniai žavi svetingumu bei paslaugumu, o svarbiausia, kad šioje šalyje beveik nėra vaikų globos namų.

„Teko daug keliauti ir po Europos, ir po Afrikos šalis, tačiau Sakartvelas mane traukia savo svetingumu bei tuo, jog svečias vietiniams yra šventas reikalas. Sakartvele jaučiuosi tarsi būčiau namuose, jaučiu didelę  pagarbą. Jų tradicijos man labai priimtinos, jų virtuvė man skaniausia. Jų kalnai ir klimatas yra tai, ko nerasi jokiame kitame Žemės kampelyje“, – neabejoja Sakartvelui visas simpatijas atiduodanti Daiva. 

Kadangi į Sakartvelą moteris nė karto nekeliavo su kelionių agentūra, todėl gali pasidalyti patarimais, naudingais susiruošusiems į šią šalį. „Maistas čia toks, dėl kurio neverta pergyventi, skrandis tikrai nesustreikuos. Vasaros Sakartvele karštos, žiemos nešaltos, tačiau šiltų rūbų pasiimti tuo metu vertėtų. Man neteko keliauti Sakartvele visuomeniniu transportu, tačiau, kiek teko girdėti, su visuomeniniu transportu čia nėra problemų. Jei norite keliauti iš Tbilisio prie jūros, yra labai patogus naktinis traukinys. Taip pat dabar labai populiarūs skrydžiai Tbilisis-Batumis, 45 minutės ir tu jau vietoje“, – tvirtina Daiva.