Dykumos lagūnos Brazilijoje

Dykumos lagūnos Brazilijoje – tai vienas neįprasčiausių gamtos reiškinių pasaulyje, stebinantis kontrastais ir netikėtais vaizdais. Brazilijos šiaurės rytuose plytintis Lençóis Maranhenses nacionalinis parkas iš pirmo žvilgsnio primena begalinę, sniego baltumo dykumą. Vėjo nuolat pustomos smėlio kopos čia keičia savo formas ir sukuria tarsi gyvą, nuolat judantį kraštovaizdį.

Vis dėlto ši vieta nėra tikra dykuma. Nors čia dominuoja smėlis, klimatas gerokai skiriasi nuo įprastų sausų regionų. Netoli esantis Amazonės baseinas lemia, kad kiekvienais metais šią teritoriją aplanko gausūs lietūs. Būtent lietingasis sezonas ir sukuria didžiausią šio krašto stebuklą.

Lietaus vanduo kaupiasi tarp kopų esančiose įdubose, nes po smėlio sluoksniu slypi vandeniui nepralaidus pagrindas. Taip susiformuoja šimtai skaidrių lagūnų, kurios nusidažo ryškiomis mėlynomis ir žalsvomis spalvomis. Iš viršaus jos atrodo lyg akys, išsibarsčiusios baltame smėlio fone. Gražiausias metas apsilankyti – nuo liepos iki rugsėjo, kai lagūnos būna pilniausios.

Šis reginys sukuria stulbinantį kontrastą – tarp sausų, kaitrios saulės kepinamų kopų tyvuliuoja gaivus vanduo, kviečiantis atsigaivinti. Lagūnos skiriasi dydžiu ir gyliu, kai kurios jų tokios didelės, kad primena mažus ežerus.

Dar labiau stebina tai, kad šiose laikinuose vandens telkiniuose gyvena žuvys. Nors sausuoju sezonu lagūnos visiškai išdžiūsta, gyvybė čia sugrįžta kasmet. Manoma, kad žuvų kiaušinėlius atneša paukščiai arba jie išlieka drėgname dugne iki kito lietingojo sezono.

Sausuoju laikotarpiu lagūnos išnyksta, o vietovė vėl tampa panaši į dykumą. Tačiau sugrįžus lietums viskas atgyja iš naujo, sukurdama ciklišką, nuolat besikeičiantį gamtos stebuklą, kuris traukia keliautojus iš viso pasaulio.