Ar žmogaus riksmas gali sukelti laviną?

Daugelį alpinistų ir slidinėjimo mėgėjų domina klausimas, ar žmogaus riksmas kalnuose gali sukelti laviną. Tyrimai rodo, kad teoriškai lavinas gali sukelti su garsu susiję veiksniai, tačiau tam reikalingos kur kas stipresnės bangos nei žmogaus balsas.

Esant nestabiliam sniego sluoksniui, laviną galėtų sukelti garso banga, prilygstanti 200–500 paskalių (Pa) atmosferos slėgiui. Tuo tarpu esant stabiliam sniego sluoksniui, reikalingas dar didesnis poveikis – net keli tūkstančiai paskalių. Palyginimui, žmogaus balsas sukuria vos apie 1 Pa siekiančias garso bangas. Net uraganinis vėjas gali pasiekti apie 1000 Pa, viršgarsinis naikintuvas – apie 500 Pa, o sprogimo smūgio banga – net iki 2500 Pa. Be to, šių reiškinių bangos sklinda kur kas didesniais atstumais nei žmogaus balsas.

Taigi akivaizdu, kad vien žmogaus šauksmas negali sukelti sniego lavinos. Vis dėlto dažnai pastebima, kad lavinos nuslenka būtent ten, kur yra žmonių. Kodėl taip nutinka?

Atsakymas slypi ne garse, o mechaniniame poveikyje. Sniego dangą kur kas labiau veikia vibracijos, atsirandančios dėl judėjimo. Šios vibracijos sklinda per sniegą panašiai kaip garsas per gitaros stygą – greitai ir toli. Jei sniego sluoksnis yra nestabilus, net nedidelis papildomas krūvis gali sutrikdyti jo pusiausvyrą.

Būtent todėl lavinas dažniausiai sukelia slidininkai, snieglentininkai ar net pėsčiomis judantys alpinistai. Jų svoris ir judėjimas sukelia mechanines bangas, kurios pavojingose zonose gali inicijuoti sniego sluoksnio slydimą.

Todėl svarbiausia kalnuose – ne tylėti, o elgtis atsakingai: įvertinti sniego būklę, laikytis pažymėtų trasų ir vengti lavinų rizikos zonų. Kalnai atleidžia mažai klaidų, tačiau žinios ir atsargumas leidžia mėgautis jų grožiu saugiai.