Airijos grožybės: Dinglio pusiasalis

Pietvakarinės Airijos pakrantės išraižytos giliomis uolėtomis įlankomis. Įspūdingas uolienų atodangas čia keičia žaluma apaugusios kalvos, o tarp uolėtų skardžių plyti smėlėti paplūdimiai.

Į Atlantą atsainiai įsirėžęs 48 km ilgio Dinglio pusiasalis, airių kalba vadinamas Corca Dhuibhne, vilioja tuos, kurie neabejingi gamtos grožiui. Šis pusiasalis garsus ne tik tuo, jog jame yra labiausiai į vakarus nutolęs žemyninės Airijos taškas. Kur kas labiau lankytojus domina vaizdingosios pusiasalio pakrantės ir turtinga istorinė praeitis.

Pusiasaliui vardas duotas pagal senovinį Dinglio miestą, kuris jau XIII amžiuje buvo vienas judriausių šios pakrantės uostų. O XVI a. Dinglis tapo vienu svarbiausių visos Airijos prekybinių uostų. Šiandien šis miestas lankytojus džiugina savo spalvingais istoriniais namais, kuriuose daugiausia įsikūrę parduotuvėlės, amatininkai, pub‘ai bei restoranėliai.

Dinglio pusiasalyje yra įdomių archeologinių vietovių, mat žmonės čia gyvena jau 6000 metų.  Pusiasalis yra gana atokus, tad jame išsaugota per 2000 archeologinių vietų.

Netoli Dinglio miesto galima aplankyti Galaruso koplyčią (Gallarus Oratory) – tai akmeninė bažnytėlė, pastatyta VI a., savo forma primenanti apverstą valtį. Akmenys, iš kurių pastatyta ši koplyčia, nėra sutvirtinti betonu ar kokia kita medžiaga. Netoliese išlikusi Galaruso pilis, čia iškilusi XV a.

Dar viena įdomi vieta – Dunbego fortas. Kaip spėjama, pirmieji įtvirtinimai šioje vietoje buvo pastatyti VI a. pr. Kr. Tačiau net archeologiniai kasinėjimai tiksliai neatsakė į klausimą, kokiu tikslu šis fortas iškilo – greičiausiai jam buvo skirta gynybinė funkcija, tačiau neatmetama ir tai, jog tai buvo religinė vietovė arba paprasčiausia gyvenvietė, naudota iki X amžiaus. 

Taip pat verta užsukti ir į Kilmalkedario bažnyčią – ši romaninio stiliaus akmeninė bažnyčia greičiausiai buvo pastatyta dar XII a. pradžioje.